- maksėti
- 1 maksė́ti, màksi, -ė́jo plg. maskėti 1. tr., intr. kinknoti: Jis tik màksi galva ir nieko nesako Br. Ar nemoki kalbėti, kad galva maksi? Mrj. Jau ir tu šįvakar pradėjai maksė́ti: verpi verpi, tik makt galvą žemyn, makt, – mat jau miego nori Kp. Karvė maksė[jo] maksė[jo] galva i ištraukė kuolelį iš žemės Tvr. Arkliai maksi galvas – gal byzdėlės apstojo Ds. ║ judinti, vizginti: Ė šuva buvo pastalėj, maksi i maksi uodega TDrIV272(Tvr). 2. intr. baksnoti: Mašinos adata maksi Ds. Màksi bobai pašonėn: – Nu, žmonele, ką turi parduot? Prng. Kam maksì – trukdai rašyti! Slk. | Būta čia kasimo: maksi maksi pardien, ir vis an vietos Mlt. 3. intr. smogti: Tu maksė́k taip, kaip aš sumaksėjau jam į makauzę J. 4. intr. bėgti, joti, eiti: Visu keliu arklys maksėjo (bėgo) Sv. Kas čia bra maksi (joja) taip smagiai, kad net žemė dunda? Ds. Kad maksi (bėga), led ką kruta: galima ir einant žingsniu aplenkt Jž. Kurgi iš anksto ryto maksì? Dbk. 5. tr. valgyti, ėsti, ryti: Dėl badu nenusprogimo gal ir avižinį kisielių maksėti Šts. | Jis žėdną dūmą màksi (rūkydamas traukia į plaučius) Drsk. 6. tr. tankiai kalbėti: Poterius tik maksėjo maksėjo išsigandusi to kauko Šts. 7. intr. stipti, dvėsti: Pabuvo kokią nedėlią paršai ir ėmė maksė́t Arm. \ maksėti; atmaksėti; išmaksėti; numaksėti; pamaksėti; sumaksėti
Dictionary of the Lithuanian Language.